Timid Kooky ‘Tanzen’ – atsiplekšnojimas žiovulio apsupčiai?

Red-cover-byYaz-Uncomresed

 

Tarp garažinių atrankų paspirtimis išpopuliarėjančių grupių, Timid Kooky pavadinami reikalingu ir netgi ambicingu (!) nuokrypiu, save atribojančiu nuo saulėtai palaidą ir persotintai optimistinę laikyseną skleidžiančio reaktoriaus, dabar suvešėjusio per panašaus tipo konkursus.

Žanrų suvestinėje tai nėra klaidinga, bet čia Timid Kooky, į žaidimą įtraukiant jų pačių kuriamus prieštaravimus, savo svarbą bei matomumą įgauna tik per sukuriamą balanso nusvėrimą: jie pastebimi, įdomus ir reikšmingi tik priešpastatant greta visų fruktozinių Flash Voyage saldiklių, VHS efektais blausiančių regą, o klausą neutralizuojančių salsvomis putomis. Nors ir kai kurie Timid Kooky elementai persipina su likusios aptariamos scenos linija, jie ją nutekina į deltą, varinėjančią, palyginus, plačią stilių ir įtakų pynę.

Jiems kabinamas ‘daug žadantis’ bumas laikysis tol, kol greta būriuosis neatskiriamų, neįsimintinų ir blankių grupių fenomenai, leidžiantys Timid Kooky užtikrintai atrodyti originalesniais. Vertinant šią grupę atskirai ir atsiejant juos nuo tendencingųjų bendrakeleivių, į juos dera žvelgti šalčiau — kaip į dirbtinai sinkretišką junginį, nesugaudantį išsimėčiusio ir netolygiai pasiskirsčiusio įkvėpimo.  

Kolega Vibracinės Rakštys ilgą laiką netgi laikė juos ir Frank Fitts tuo pačiu dariniu, kas gali būti suprantama pakankamai rimtai: abi grupės sau prisijungusios 90’s gaivinimo deguonies balionus, tik Frank Fitts iš jų bando vienu įtraukimu iškvėpuoti kone viską, kas blogiausio nutiko pop/skate punk, ir kažkodėl imami ir pavadinami garage rock revival, nors nei džergždžiančiai purvinų riff’ų, nei drumzlinos sonic’inės kapoklės jų įrašuose neišgirsi — tik nudailintai baltų kedų žingsnelius ir Thrasher Magazine puslapių šiugždėjimą.

Tuo tarpu Timid Kooky debiutiniame ‘Tanzen’ atsiveria kur kas labiau sofistikuotas ir daugybinis pluoštas to, ko galimai klausė šie trys jaunuoliai. Nors jie patys skelbiasi, jog šiems patinka Primus (kurių atgarsių galima gausiausiai sučiuopti neįpareigojančiame sudėtingume, kurio amplitudė vaikščioja gebėjimu iš atminties atkurti tas sudėtingesnes progresijas, sutelkiant jas daugiausiai į 4/4), albume įsikuria ištisas devyniasdešimtųjų funk metal monstrų biuras: klausant atpažįstami ir Mr. Bungle, ir pirmasis Incubus albumas, ir Infectious Grooves, ir Faith No More, ir mažiau žinomi MindFunk, kurie funk metalą apjungė su stoner roku bei grunge, kas taip pat aiškiai girdima ‘Tanzen’.

Kaip ir kai kurie iš vardintųjų aktų, Timid Kooky (sunku pasakyti, ar intencionaliai) naudojasi aštuntame dešimtmetyje labiausiai klestėjusiu cirkiškai humoristiniu zolo kauburiu, ką iš estetinės pusės nurodo ir pats viršelis kartu su grupės vizualia komunikacija. Su tuo susisaisto ir eksperimentinė grupės natūra, kurios šaknys mezgasi veikiausiai nuo Frank Zappa, o nokiais vaisiais prasprogsta devyniasdešimtųjų ir dutūkstantųjų sankirtoje, iš kurios albumas savinasi Queens Of Stone Age, The Black Keys žemus tonus ir (ypač pirmoje dainoje) netgi sprindžiu grybšteli jau šio dešimtmečio pradžios paplūdiminį-jūrinį-banglentinį pabrazginimą, atstovaujamą tokių iš-esmės-vienodų grupių kaip Beach Fossils, Real Estate, Tijuana Panthers, DIIV, Beach House ir nesibaigiančiai panašiai.

Galima teigti, ši grupė išties pastebimai šviečia dabartinio Lietuvos eksperimentinio (per se) roko, kurio šiomis dienomis nelabai ir rasi aplinkui, skliaute. Artimiausiai šioje plūdrioje visatoje susiliečiantys yra Inovert, bet šie labiau pasidavę ‘fuck you’ nuožmiam ir tūžmingam groove’ui, penetruojančiam į Rage Against The Machine wah-wah monotoniją, su kurių gitaristo Tom Morello fokusais Timid Kooky pažaidžia titulinėje ‘Tanzen dainoje.

Kita 90’s driokstelėjimo pusė — grunge — vaikinų dainose įsitaiso tarp darnos ir psichozės gravituojančiu kind-of-Alice-In-Chains trilypiu vokalu iš kiekvieno nario, kurių skirtingi balsai vienijasi į ilgai traukiamą giesmingą chorą (‘Bliss’), netrukus nukirsdinamą slap bass’o, o vėliau atgimstantį šiokia tokia Zappos grupės Mothers of Invention (ypač pirmojo 1966 m. albumo ‘Freak Out!’) impresija.

Granny’ savo progresijomis nevykusiai skalpuoja impozantiškuosius Mr. Bungle, ir skank’inanti gitara bei protarpiais išsipilančios nuobodžios keturios ketvirtinės šį gabalą migdo ant nišinio įterpinio, keliančio pirštą perjungti.

Naudotis gitaros efektais ir juos gana tinkamai kaitalioti muzikantai moka, bet, kai, atrodo, ausiai miela ir maloni partija galėtų neužtrukti, viską sugurina nukrapnojantys ir nestabilūs breakdown’ai, įsibėgėjantys į sunkesnę, bet buką metalo varžą, niekais paverčiančią grupės pastangas atrodyti profesionaliau.  

Suprantama, kad jų traukoma to, šiame tekste sudėlioto, pundo grupių įtaka juos įpareigoja būti nenuspėjamais, neprognozuojamais, su ‘unusual time signatures’ sertifikatu, daryti freak show, bet kolektyvas turi per mažai rankų, kad mokėtų sugrabalioti tinkamiausią fragmentaciją ir ja meistriškai sužongliruoti.

Iki sukrečiančio svaigaus kontrasto trūksta labiau viena nuo kitos nutolusių krypčių, kurias maišant būtų sunku patikėti, kad tai sustatyta vienoje dainoje. Ir nors į jų pakankamai ilgas trukmes (nuo 4:04 iki 7:32) būtų įmanoma grūstelėti stiprios eklektikos, tačiau iki Ween versatilumo, arba kad ir iki šiemetinio The Garden Mirror Might Steal Your Charm’ reikia kantriai ieškoti išeičių, tinkamesnių paties eksperimento apibrėžimui, o ne tik buvimui šiandienos apsipūtėliškos scenos avangardu, kurio vargingai siurrealios funky spalvos tik vos vos atlimpa nuo per pievutėje išsidrėbusio miesto vaiko akinius nuo saulės matomo ultravioleto. Erdvės tam yra tiek, kiek kūrybinės autonomijos jie sugebės sau susikurti.

5 raudoni aštrūs čili pipirai iš 10  

(Juokaujame. Iš tikrųjų manome, kad muzikos substrakcija į balus, jei tai ne asmeninis katalogavimas ir personalizuotos kolekcinės atžymos, yra beprasmiška)

 

Refrenų Pelenguotė & Vibracinės Rakštys

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.