Paskutinieji senosios mokyklos sargai

Publikuota Facebook paskyroje

Refrenų Pelenguotė palengva gnaibė neįvertintųjų ir nesuprastųjų repo autsaiderių-marginalų mažuosius istorinius naratyvus, kol prasiskynė iki šios gyvenimiškos relikvijos, apie kurią, kiek pamena, dar nerašė Lietuviškas Rэpas.

Mesijus prieš dvylika metų (‘Antimaterija’, 2006) dainoje ‘Interpretuok mane’ klausė, kurių velnių nerašome repo interpretacijų — nevalia to taip palikti ir metas raitotis hermeneutikos rankoves.

Ego feat Cevas, spėjama, jau būdami brandžiame savo pradėtos/įpusėtos ketvirtosios dešimties (pataisykite, jei netikslu) jėgų žydėjime, prieš trejus metus įsmeigė paskutinį tradicinio ir amžinomis ištikimybės rajonui + bling-bling gelžbetonio kulto vertybėmis paremto hip-hop’o vėliavą į ištežusią ir triplet’us malančiais naujakuriais apgyvendintą žemę.

Viskas persunkta kvantinės fizikos ir mechanikos teorijomis: gabalas diachroniškai egzistuoja ir 2005-ųjų Naujininkų kioske pirktos dviejų litrų alaus pūslės purslo burbuliuke, ir 2015-ųjų swag’o kailinių tankmės pluošte vinguriuojančiame plaukelyje.

Vibracinės Rakštys primerktomis akimis teliuskuodamos vyno taurę priduria, jog kai kurių išrepuojamų idiomų negirdėjo jau gerą dešimtmetį, o dainos dinamikoje jaučia išgaunamą pirtinės čiastūškės vaibą, dažnai savo slavišku lipšnumu aplankantį Rytų Europos repą. Mes džiaugiamės, kad visa tai nėra ironija, antraip kūrinys neišmuštų tokios kibirkščiuojančios juodosios skylės visuose chronologiniuose ir topologiniuose matavimuose.

Kai esama determinuotai ribotų aplinkybių, konstituojančių produkto rezultatą, ir ypač — riboto biudžeto klipo filmavimui, — tuomet prasideda kūryba ir išmonė: klipe 1:31 akinių stiklo atspindyje regime horizontaliai laikomą mobilų telefoną, kas pateisinamai byloja, jog svarbiau investuoti į trukmėje bent 3-4 kartus demonstruojamą skirtingą aprangą su aksesuarais ir tūžmastimi šnopuojančio Range Rover nuomą.

Pačiame klipe yra savipakankamai-šimtaprocentaliai išpildoma repo biblija, bežiūrint menanti kontūzyjantį ir Antano Baranausko ‘Anykščių šilelį’ (repo interpretacijos neįmanomos be bent jau minimalaus atsigręžimo į literatūrą) perfrazuojantį klausimą — ar Vilniuje aš, ar Brukline stoviu?

Pradžią užduoda šaknų neleidžiantis pamiršti besisukantis vinilas;

Apipaišyti apleisto pastato koridoriai — nyksmas, nuopuolis, frustracija, priverstinės ir nepabėgamos metamorfozės;

Pro purviną video filtrą prakošti policijos automobiliai reido (ar netgi blokados) metu mirgančiais švyturėliais Žirmūnų kvartaluose;

Akiniai nuo saulės jai nešviečiant (na, tiesa, saulėlydžio fazei pasirodant į klipo pabaigą — apgalvotas simbolizmas ir skelbiamas gęstantis tikro repo likimas, ne kitaip);

Stovėjimas duetu prie grafičiais puoštos sienos — pagarba vienam esminių hip-hop kultūros elementų;

Geležinėse statinėse rusenanti ugnis, bėgiai, tinklinės tvoros, tuščias stadionas, iš kaminų virstantys pramonės garai — duoklė ‘street life is the only life I know’ požiūriui;

Riedėjimas aukštu viaduku dangoraižių fone ir stambaus nominalo banknotai — sunkaus darbo, didelio noro ir neblėstančio tikėjimo ‘per kančias į žvaigždes’ retorika pasekmė bei pergalė grumtynėse su likimu;

Laiptinė ir per ekraną sinestetiškai savo kabančios eglutės kvapu tvoskiantis automobilio salonas — be to Rytų Europos reprezentas neįsivaizduojamas;

Repavimas studijoje prie mikrofono — ‘studio gangsta’ derogatyvo inversija;

Kortos, žetonai (‘azartas užvaldęs ir kraujas užviręs’) — rizika ir žaidimas su ugnimi ne tik gatvėje;

Alkoholio buteliai, ant tvoros pamautos alaus skardinės (savalaikė klasika — ar šiandien tokie dalykai praeitų?!);

Aktyvūs mostai galūnėmis, nepajudinamos veido motorikos — čia ne pasistaipymas, o per motyvuojančios gestikuliacijos rimtį skatinamas poreikis tiesai;

Sulėtinti tėkmės fragmentai — kartais reikia sustoti ir susimąstyti, randant savo vietą pasaulyje;

Stovėjimas taksofono būdelėje, spaudomi jo mygtukai — nes visi turimi gaujos telefonai konfiskuoti klipo filmavimui iš kuo daugiau rakursų;

Tamsa, prožektoriai, dūmai — šešėlinė individo prigimties pusė, kurią visi turime;

Per sniegą ratus sukantis džipas, rūkanti šutvė — Lietuvos repo bendruomenę sukrėtusiam BIG-ANeliūdėk’ atminti.

Žodžiuose girdime taip pat viską, kas reikalinga, neišvengiama ir būtina: ‘susirinkom su sena chebryte’ — repas bendru gaujinio mentaliteto interesu unifikuoja į vieną bendruomeninį darinį;

Susirūpinama gyvenimo ritmu, nuogąstaujama dėl rytojaus pasekmių, ‘kaimynai beldžiasi’, ‘aš dar nerūkęs’ — visoms kartoms suprantama nekintančių aksiomų kalba, bet išlaikomas džiaugsmas jaunystės siautuliu;

‘Didžėjus už pulto savo darbą atlieka’ — dar viena dedikacija tam, kuo buvo žengti pirmieji šio stiliaus žingsniai;

Atsispyrimas nuo dugno, nepalūžimas, ‘painaus gyvenimo kova’ — rūpestis klausytojui, kad nepritrūktų kantrybės išžiūrėti tas keturias minutes;

Laida ‘Farai’ pavadinama melodrama — jie puikiai žino, kaip tai neatspindi tikrųjų antagonistinių santykių su policija, kaip represine galios struktūra ir jėgos institucija;

Kapišono paminėjimas — kitaip nutikti tiesiog negali, kanono išpildymas;

‘Už dešimt nemuštų duoda vieną muštą’ — pagarba lietuviškiems frazeologizmams ir tautosakai, o ‘žolės’ lyginimas su arbata — gražus poetinis išsisukimas nuo visų tų ‘gandža, stafas, kosai’ svetimybių ir barbarizmų;

‘Juk visko nenuspręs gamtos kūrėjas’ — tikra atbudinanti Apšvieta 2.0 ir kritiškos laikysenos abejonė, darkart įrodanti, jog viskas mūsų rankose, prote ir valioje, išlikime stiprūs ir mąstykime savo galva (‘judėk pirmyn, skrisk su vėju, neatsisakyk savo idėjų’).

Beat’as tvinksi senojo boom-bap svorio kategorija, bet perėjimai jau grėsmingai priartėja prie trap‘o garsyno — tai įspaudžia nenumatytą erų sankirtą, ir šie dėdės, tikroji gatvės lygos reglamento™ brolija, išlieka paskutiniaisiais senosios mokyklos sergėtojais, dar iš tų netolimosios praeities laikų, kai repo rezidencija dar buvo rajone, o ne prie vieno iš Akropolių įėjimų, mostaguojant nugertu ‘Sherwood’ sidro buteliu.

Jiems nereikia reprezentuoti tikro hip-hop’o, kai jie juo yra ir juo gyvena. Viskas taip dramatiška, kad instrumentale privalomai pasigirsta orkestrinio griežimo skalda.

Šis kūrinys ir klipas — lyg paskutinis mamutas, besiblaškantis ‘seno gero repo’ saloje. Artimiausiu metu susisieksime su Lietuvos kultūros taryba,Lietuvos literatūros ir meno archyvasLietuvos nacionalinis muziejus (National Museum of Lithuania)Lietuvos nacionalinis kultūros centras,Lietuvos muzikos informacijos centrasRytų Europos studijų centras / Eastern Europe Studies Centre kad įtrauktų į ilgaamžio nacionalinio paveldo sąrašus ir mokyklines teksto suvokimo užduotis, o dėl nokautuojančios eilutės ‘kriminalistai jau ne kartą darė kratą, jie rado tik žolės ir vinilų aparatą’ — ir su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Saugokime, gerbkime ir branginkime.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.