Apie ‘Diktatūrą’

Publikuota Facebook paskyroje

Testosteronu 1:1 santykyje su balikliu purkštaujanti užsikirtusių gitarų metalo grupė ‘Diktatūra‘, dar prieš nepilnus porą dešimtmečių nė trupučio nemaskuotai, be subtilių dangstymų ir be politkorektiškų skrupulų kursčiusi ksenofobinę, antisemitinę ir rasistinę neapykantą, atvirą smurtą skatinančiais tekstais, o po to žengusi savo neslepiamai fašistinių įsitikinimų latentizacijos keliu, per nevykusiai deklaruojamą savidepolitizaciją (kuri iki šiol tuo ‘čia tik muzika, jokios politikos’ už nosies vedžioja grupę groti priglaudžiančias vietas, nesusidarančias pozicijos šioms išlygoms; ar ne taip, ‘PuntoJazz palėpė?), agresyvaus konfliktinio tono redukciją ir metaforomis/alegorijomis/poetika/patosu dangstomą tą pačią ideologiškai nacistinę dainų turinio žinutę, šiandien be jokio socialinio pasipriešinimo laimi TV3.lt portalo dainų konkursą ‘Daina Lietuvos kariuomenei’ (panašiose, dar ir transliuojamose, išderinto kriterijaus dainų dainelėse dalyvauja jau ne pirmą sykį). Viso to sukirmiję laurai vėl išmatomis išplūduriavo paviršiun po to, kai dainai suplekšnotas atitinkamas ginkluotų macho klipas, pratęsiantis politinės stilizacijos skrydį, tačiau savo menine (apimančia tiek garsą, tiek vaizdą) verte prilygstantis kadaise statistinius namų ūkius vienadimensiniais siužetais niokojusio serialo ‘Garbės kuopaintro užsklandai.

Pats įvykis bylojančiai simbolizuoja tai, kad viešasis ir dominuojantis nacionalistinis/tautinis/patriotinis (arba tiesiog dešinysis) diskursas, save oficialiai brėžiantis sąlyginai nuosaikia linija, normalizavo net ir neatskiestų neonacių atliekamą kūrybą, kuriai suteikiama tokia visuotinė, populiari ir atvira medijos platforma net nekvestionuojant ne-nekalto projekto pavadinimo, kuris, iš vienos pusės, galėtų patepliotai atspindėti išsigazavusią shock value emblematiką (pavyzdžiui, kaip mus kaimo snobais išvadinę sugižėliai SSG); o iš kitos — jei tautmylių ansamblėlis iš tiesų kūrybingai spręstų savo ‘suminkštėjimo’ metamorfozę, aiškiai vienpusiai konotuoto (ir ultimatyvaus) pavadinimo atsisakymas galėtų padėti paženklintai deestetizuoti savo užakusių šnervių nosplaukiais šnopuojančiu pykčiu toli griebiančias, nors ir realybę iškart pametančias ir į fantazijas nugrimztančias, politines ir mono-kultūrines užmačias. O grupės logotipas, niekam ne naujiena ir ne paslaptis — atbukintų kampų svastikėlė, vis dar ‘gilios’ etnokultūros chtoniškojo revivalizmo pietetu ginama kaip amžinasis saulės ženklas.

Tokios, kaip šiame tekste, išsakomos opozicijos oponentai tiesos karių poza griebtųsi praeities ir klaidos argumentų (labai emocionalių ir meldžiančių atlaidumo) bei pultų gailėti ‘vargšų jaunų nesusipratėlių, kad viskas čia jau praėjo, tai baigėsi, būta klystkelių ir klaidų, o dabar grupė pasitaisė, subrendo, įgavo proto’ ir panašiai. Na, įgautas protas išsirito tuo, jog ‘Diktatūra’ savo dygliuotos ekstremistinių dainų tekstų prozos išsižadėjo anuomet (maždaug po 2000 m.) pajutę politinio klimato kaitą link ES aušros kosmopolitinių nuotaikų — su tokia smurtą prieš kitataučius inicijuojančia retorika jie būtų tiesiog nepageidaujamai išstumti iš matumumo ir bet kokio, ne siauru ratu sukaustyto, pripažinimo. Lygiai taip pat, kaip leisgyvė, kerzuotas kojas kratanti, skinhedų subkultūra savo kaulagalviais diskredituoja šiųdienos nacius, save per iškamšišką etnofuturistinį ‘tradicijos atsinaujinimą’ estetizuojančius kaip ‘prisižiūrinčius’ ir ‘įsisąmonėjusius’ stiliagas, nusikratančias brutalaus, grėsmingo ir augaloto skinhedo įvaizdžio.

Dargi ašaringai nutinka atsiblokšti į laisvalaikio tonusu aktyvią, bet daugiau-mažiau apolitišką jauną amžiaus grupę, kuri, nė iš tolo nenuraukdama šio autoritarinį batpadį šliurpiančio kolektyvo šaknų, raukdamasi stebisi, kaip čia taip, fašizmas?! Juk gi viskas čia tvarkoj — istorija, meilė tėvynei, tautiškumas ir kitos rugienos varpomis apdėliotos gėrybės iš motinos kraičio — patriotiškai nusiteikusio piliečio starter pack’as, normalu, įprasta. Kyla uodeguota spėlionė, kad nemaža masė už šį kūrinį prabalsavusių, nėra susipažinę su neatitaisomo rando ankstyvuoju grupės palikimu, kuris link dabarties kito išsiravint žodyną iki sunormuotos ideologemų vytelių pintinės, tinkančios valstybingumo pievų piknikui. Mažumėlę, nors ir ‘po laiko’, nors ir nieko iš esmės nekeičiant, guodžia tai, kad šia neo-nacizmo normalizacija piktinasi ir militarizmą kaip tokį palaikantys asmenys, taip pat ‘Diktatūroje’ regintys ne eilinius klūpančius patriotus, o užsikamufliažinusį fašizmo rudimentą, deja, dabar kur kas pavojingiau styrantį kasmetinėm užžiebtų deglų marširuotėm, kol tuo tarpu paparčiuotiems etno-tradicionalistams lieka toliau marginaliai lupti ąžuolo kamieną broliško pasilingavimo končertuose, kaip visokiuose ‘Tėvynei MX.

Viena vertus, tai — baugiai ir kiek siurrealiai stebina, kita vertus — faliniai ekstremumai ketvirčiuotų ketvirtinių ir brūžinamo butt-rock’o išeiga rado savo skilusios valentynkės antrąją puselę: pasitelkiant kariuomenės komunikacijos skyriaus kuruojamą platformą, atgaivintas dėmesys grupei, o šiai — dar viena skalbiklio dėmė ant legitimios bei skaidrios institucijos naratyvo munduro. Kariuomenės ryšiai su paskirais neonacių (kažkaip per paprastai randančių save, žinoma ne be gerai dar mokykloje atkalto subinlaižiško survivalizmo) tarnystės ten atvejais jau yra platokai nuskambėję ir, bent jau ten, pasmerkti, o pati kariuomenė, kaip institucija, su impresyvios vaizduotės būtinybės karo estetizacijai matymu ir to sukultūrinimu, bemaž tiek ir tenusipelno.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.