Dekonstruoto klubo transas ir dešimtojo dešimtmečio sūrio produktai

2xeuco

Publikuota Facebook paskyroje

Kiek dar atmintyje išliko vaizdinių, skaidriai šilta nostalgijos srovele nuvilnijančių per sinapses, smilkiniais pasišiaušiančias sidabruota gija? Kas nutiko tiems vardams, kuriuos plunksna skaptavai mokykliniuse švarraščiuose, palengva jiems virtus keiksmažodžiais, pachmielingoje rajonų monolitų savidaužoje keikiant iš nežinia kur, bet tarsi čia pat sklindančius pump-and-pound trance-step himnus ekstazei ir default’inio lipšnumo laikinybei? Kodėl jų plakimui viduriai tapo sunerti atrajojamo alkoholio sustabdymui, išgirdus juos leidžiant Taxify erzinančiai žvitriam dušmanui, kelionei prasitęsiant retėjančios kantrybės metru, prie sėdynės su gazo stuktelėjimu prišliejančia ketvirtine?

Nukapsi ir taip, kad pakliūva įsimirkyti į šou, apie kokius kol kas pagarbiai ir baugiai pritylima, bet kurių tikrąją svarbą tūkstantmečio žmonija, sugebėjusi persisverti per ‘nelygis’ kartį, sučiuops tik atvėsus ekvadoriškai kaitrai ir atslūgus mėsinės trinties žiežirboms – ATB Lietuvoje.

Vienam vakarui hitų parado centrifuga, akumuliuota keturių figūrų inkarnuotos ‘vėlyvojo’ laukinio kapitalizmo garsinės istorijos, prasuko Žalgirio arenos svečius, paklojusius bemaž trigubai didesnę sumą, negu tai padarytų lankydamiesi kituose miegamųjų rajonų kaimapolio, sujuosto ankšto centro perimetro, klubuose, į kainą neįskaičiuojant sunkiai net sausa gerkle praryjamo miežių prakaito micro-brew eliksyro, brandinto tokiu pat pavadinimu, kaip ir padais parketą dorojančių oranžinio kamuolio gainiotojų.

Ant scenos užlipus Coco Star, stoiškai pasitempusi, bet jau apie tris bokalus galvai spėjusi išlaistyti liaudis stebuklo gal ir nesulaukė, bet nervingu tiku įlingavo į vieni kitų šonus pirmųjų išskyrų purslus, lengvai permaišiusius deziko dėmes ir grąžinusius į nepatogumą, jaustą mokyklų aktų salėse. Tam nesutrukdė kreivai ištraukti vokalistės tonai. Likę gabalai tapo extended radio mix edition, gauta permokėjus už singlą, kantriai bandant atgauti iš to vertės atžymą.

Sonique nenusileido atliktų keturių šmotelių selekcija, tik mažiau orientuota į šokius, bet veikiau drop’o išlaukimą, sukaustytais pečiais nerimastingai trepsint ant bokalinio sikspeko sulaikomojo kartono salelės nuo eksponentiškai besiplečiančio išpilto alaus balyno.

Eiffel65, kurie ne taip jau senai susilaukė lengvo paboostinimo – apie savo vienintelį hitą susuktos VICE dokumentikos, pasitiko jau kiek deguonies trūkumu apdujintą publiką, nelaikydami jokių kozirių užantyje. Senieji, daugelio sunkiai, tarytum girti įsiskolinimai, atpažįstami gabalai skambėjo netikėtai dekonstruotu tonu, palengva atskleidžiančiu visas electropop vinegretą sudarančias sudedamąsias dalis, nesigėdinant į permaišytus gabalus įbrukti hardcore ar kelis iki skausmo pažįstamus areninio rawk’o etiudius. Paskutiniu aikoso dūmu išgaravo ir mumble-elektro superhitas ‘Blue’, nevengiant esmines vietas nukirsdinti tyla, priverčiant ir publiką tapti pasirodymo dalimi; susinepatoginusią, nes prieš tai bandė nuo savęs nunešti stogą ir visa tai, kas tvyro virš jų.

Na, o ATB pasirodymas susidėjo iš valandą tyzinamoDon’t Stop’, kuris, kaip ir pridera, suskambėjo tik pasirodymo gale, kuomet visa išpumpuota trukmė yra grynutėlis sugar rush, savo entertainment’o injekcija areną paverčiantis daugiafunkciniu centru, šįkart pampstančiai išdidinusiu dvidešimties metų senumo prirūkytus perechodus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.