Trigrašio pedesokas: 50 geriausių pirmojo pusmečio albumų

50. Weyes BloodTitanic Rising (baroque pop, art pop)

Sunkiai nuo instagraminės saturuotos estetikos beišsivėdinanti, įkyroka mono-sonorinė 70’s nostalgijos garsų puokštė, savąjį šarmą įgaunanti nebent santykyje su aplinka —  sulėtėjusia laike, tingia ir dėl to depresuota, sunkiai besiaklimatizuojanti neveikloje su afektiniu noru pulsuoti priekin. Vertas perklausos pasitikrinti, kur juda ‘alternatyviosios’ pop srovės, dar nesusilaukusios Mitski lygio kuracinio selektorių dėmesio.

 

49. Charlotte AdigéryZandoli (synthpop, alternative R&B)

Prie lipnių klubo grindų keturių ketvirtinių metre kimbantis lateksinis čežesys – tai labiau traukiantis į eksperimentus (nors ir bandančius nervus savo valiūkiškais pasižaidimais su ASMR memais), tai išsiderinantis į flirtą su ekstazio popsu, savo intencionalia keistumo perkrova greičiausiai įsirėžusia į ‘that is so 2019′ flešbeką.

 

 

48. Wyxz — YiY (brutal prog, math rock)

Spiralinis išcentrinės jėgos kubizmas, nepailstamai lankstantis šonkaulius ir prijungiantis laikmatį prie hidraulinių pompų, kurios sunumeruotai išspjauna tiek funk, tiek jazz abarotų, šiuos įsukdamas į tvirtomis geležtėmis apdėtą sarkofagą, paleidžiamą nerangiai ridentis akmenuota kalva, kurios papėdėje ima ir atsiveria po giliausiu Minecraft sluoksniu žiojintis tirpsmas.

 

 

47. StekkerdoosKalender (post-industrial, glitch)

Kurortiškos aparatų bakchanalijos, standžiais pjūviais sumalančios garsabanges į lustus padengiančius žvynus, kuriuose atsispindi vienišos fotoroboto akys, žvilgsniu ieškančios tolesnių sintetinių vystymųsi, subanguojančių seismines elektronikos juostas į nuolankumo išsižadančius trenksmus, atšvenčiančius Nyksmo eros sėkmę.

 

 

46. Inter ArmaSulphur English (atmospheric sludge metal, death doom metal)

Šiuo žybsniu, Inter Arma suteikia garso takelį save klaidinantiems efektams, sukeltiems karščio bangos, smukdančiai deprivuotos sąmonės bandymams atgauti orientaciją siurrealėjančioje aplinkoje. Retas atvejis, kuomet modernus sludge nusipurto nekritiško aplinkinių tendencijų muzikoje integravimo, apsistouninusių polkučių, paaugliško edgelord’inio satanizmo ar, rodos, jau gerokai išsemtos savigraužos.

 

45. Galaxxu — Every Meanest Particular (free improvisation, free jazz)

Psichoaktyviu ekstraktu apgirtęs yrantis kabaretas, nuo medinio parketo rankiojantis nepaklusnias natas ir beriantis į iš dužusio vitražo nulietą stiklainį, kurio tėškimas į artimiausią sieną tampa tik laiko klausimu: afišuoti ekvilibristiką nepersistengiama, bet į pavadinime koduotą išsipakavimą nevengiama referuoti, taip susmulkinant linijas į tirštus ir sutelktus taškus.

 

44. 잠비나이 (Jambinai) — 온다 (Onda) (post-rock, Korean folk music)

Archajiškumo ir naujojo tarkuojančiais purkštukais aprūpinto roko kombinavimui gelbėjimosi ratą meta instrumentų partijų dinamizmas, siekiantis kilstelėti ‘atnaujinkime liaudies muziką ir leiskime jai suskambėti moderniai’ kartelę į malonaus suklusimo keterą, kuria vilnija pažįstamos lėtos įžangos, nestabdomai išauginančios kolosališkumo nuoplaišų vijurkus.

 

43. MikronSeverance (ambient techno, IDM)

Žongliruojanti praeito dešimtmečio elektroninių tropų juostomis, įvilktomis į outsider’išką naivumą, įvairių kombinacijų supainiota pynė, savu treptelėjimu kartais išgelbėjanti iš atsijungimo į nemaloniai sacharininio ambient snūdą.

 

 

 

42. Deathspell Omega — The Furnaces of Palingenesia (black metal, avant-garde metal)

Išniekinančiai laužiančios ir sutartąją nuovoką eliminuojančios mikro-struktūros, naikinančios deguonies molekules ir šias pakeičiančios trombuojančio chaoso kazuistika — populiarieji tropai vėl pavadintų ‘kanono ribų tikrinimu’, tačiau beveidžiai DsO kiekvienu albumu sumaniai pasirūpina, kad apskaičiuotas techniškumas sugultų į nuodėmės vertą subjaurojimą, išvagotą maniakiškais brėžiais.

 

41. UVB76 — SĀN (industrial techno)

Savivarčio priekaba atsikrato žvirgždo, skaldos ir statybinių atliekų, apipila jomis tave bestovintį, tačiau tarp grubių nuobirų švysteli ir maloningi šviesulių akcentai, įgalinantys erdviau judėti šliaužiančioje krūvoje, kurios tankis vis besibadančiai ir atgrūmojančiai primena, jog ši lakioji muzikinė terpė sykiais prisiartina prie redukcijos, išsakomos nešvariu balsu ištariamo ‘pašokime’, palydimo dulkėtu pirštu.

 

40. Nusquama — Horizon Ontheemt (atmospheric black metal)

Stilistinio stebuklo šiame gerąja prasme klaikiame pisdome nebeišgirsime: svylančiomis šukėmis nukrenta tik progos patirti žanro archetipiškumą ir esencijas, kurias aukštai iššokęs grupės debiutas užsimeta ant jaunų pečių ir pasileidžia tekinas per kraujosrūvomis šlakstytas griuvenas, nuo kurių ataidi perimtinas įsiūtis — visa tai išpildyta balansu.

 

39. Krypts — Cadaver Circulation (death metal, death doom metal)

Olos neandartaliečių defukas, šifruojantis senosios mokyklos palikimą sienose rėžtose atžymose, tačiau sugebantis įtaisyti balansą nepavirsdamas tiek savęs paties, tiek praeities karikatūra. Ypač žinant, kad ta riba panašiuose formalistiniuose pasirinkimuose dažnai lieka kažkur užnugaryje, sunkiai beįžiūrima per išpuvusių baltų kedų tvaiko atodangą.

 

38. Spellling — Mazy Fly (art pop, minimal synth)

Ekscentriškos neo-soul vokalinės harmonijos, susiliejančios su naratyvui saturuotu ritualiniu hipnagogikos estetiniu atspalviu. Kartais perdėm nuklystantis į įžeminimo paieškas per ùžpildo suliejimą su centrinėmis kompozicinėmis dalimis, kurios ilgainiui savo varginimu atima bet kokią naratyvo galimybę laisviau save atskleisti.

 

 

37. Sleaford ModsEton Alive (post-punk, UK hip-hop)

Dabartinis UK socialinis bei politinis klimatas nešykšti pastovaus srutų srauto užsipisimui, kuris ir yra šių dviejų bloke’ų varomoji jėga. Generalizuotas pyktis, abjektas, kurio apraiškos slypi eilinėje apmyžtoje mašinos padangoje, hipsterio šukuosenoje, iš naujų diržoveržinio kapitalizmo portmento išluptas pasimėgavimas šleikštulio niūcho sukeltu momentiniu emancipacijos jausmu.

 

36. Rusalka — Flux A and B (harsh noise)

Teremino kontrolei subordinuotas triukšmų spiečių judėjimas, palengva išryškinantis kūrėjos intencijos žymes, paliktas juostoje. Stebėtinas akylumas detalėms ir garsams – ne toks jau dažnas atvejis, kuomet triukšminė kompozicija sugeba veikti be tiesiogiai estetiškai sunerto ar palikto per klaidas ir kliurkas naratyvo, o veikiau pasireikšti aiškiai sukalibruotame veiksme.

 

35. Hypnobirds — 77: A Brief Landing on the Earth’s Surface (space ambient, Berlin School)

Savotiška tamsioji ir randuota šįmet išlindusio veteranų UltramarineSignals Into Space’ pusė ir alternatyva, nudriekianti štiliaus skalaujamą prieplauką kreivokai, bet tvirtai eisenai, tiesa, siaurokais žingsniais — kiek geba išjudinti susaistyti elektrodai, dar nenupjauti besirengiant laukiančiam kilsmui link kitų dangaus kūnų, mirgančių blausiom(i)s akim(i)s.

 

34. Arrington de Dionyso’s Malaikat dan SingaHoney and Poison (experimental rock, art punk)

Taisyklės paprastos — taisyklių nėra; išliko tik sujauktame ir neo-ekspresionizmu ištapytame kambaryje besiblaškantis nagingas ansamblėlis, minimaliu arsenalu nusprendžiantis savo galvose per valandėlę apsukti gaublį, bet nepersistengiant ir neieškant visko-viename formulės — tokios muzikos statinėje tikrai dar esama svaigaus šaukštelio medaus.

 

33. Marja AhtiVegetal Negatives (musique concrète, electroacoustic)

Spigūs ūbesiai ir gelžgalių simfonijos tavo vasaros pavėsinėje — patraukia dėmesį, apsidairai: visiška akusmatika, garso šaltinis neatsekamas, todėl belieka atsiduoti šiai idiosinkratiškai lopšinei, nesklindančiai iš niekieno lūpų, o tik bejėgiškai šnypščiamai į tavo karščio badomus smilkinius, išsiilgusius kiek aukščiau vidutinybės iškylančios elektroakustikos akupunktūros.

 

32. Veiled — In Blinding Presence (black metal)

Mažesniame nei DsO meistrystės parodomųjų gestų tankyje randantis savąjį kvėpavimą. Nors ir neatsiplėšiantis nuo praeities artefaktų mimikrijos diktuojamo tempo ar elementų gausos, visgi sugebantis išgauti savą balsą. Bene geriausias abstraktaus, bet toli gražu nelijiniškumo iliuziją išpildantis juodmetalio produktas, kol kas pasirodęs šiais metais, parašytas atmosferai, o ne paskirų frazuočių konjunktūrai.

 

31. UlwhednarRazor Mesh Fencing (industrial techno, acid techno)

Raiškiai ir maloniai skystai filtruotas agregatinis standartas, vienok, apsiaučiantis dar nepalaidotu šerkšnu ir virtuvinės kapoklės pagyvinimais, pabodusį straksėjimą laiminančiais ratus sukančiomis moduliacijomis bei iš lėto riedančiu kertiniu repetition akmeniu, neapsunkinančiu ausų aštriomis atbrailomis, o verčiau piešiančiu rodyklę į subrendusio techno poligoną.

 

30. Annabelle PlayeGeyser (electroacoustic, noise)

Čaiži ready-made garsų dėlionė difuzijoje su kompozicine manipuliacija integruotai erdvių geometrijai, dalinai statiškai, bet prasuktai garsiniu paralaksu.

 

 

 

 

29. Vanessa Rossetto — You & I Are Earth (musique concrète, field recordings)

Po new-age hipišką filosofiją atliepiančiu lozungu pavadinime slepiasi dar vienas ambicingas mostas perteikti sinchroniškumą sunkiai aprėpiamose, oponuojančiai diachroniškose terpėse. Dabar madinga estetizuoti pasaulį per į objektą orientuotos filosofijos siūlomą optiką, kurioje bananas turi tokią pat esmingą būtį, vaizduotę, intelektą, kaip ir tu pats. Kad ir kokia kokti būtų ši paradigma, kartais ji sugeba pasiūlyti įdomių garsinių sluoksnių jungčių, nepaisant to, jog už to slepiasi chrestomatinis sofizmas, trumpam leidžiantis pamiršti apie savo vaizduotės perdegimą ir menkinantį nesusigaudymą elementariuose dalykuose trumpalaikio afekto vardan.

 

28. Uboa — The Origin of My Depression (dark ambient, death industrial)

Autobiografinis naratyvas, pasirinkęs triukšmo išraiškų paletę, manipuliuojant šia, siekiant pagaliau išgauti dialektinę erdvę tarp suasmenintos išorės ir susvetimėjusio problemiško vidaus. Viena vertus, tai susilpnina galimybę pačiam klausytojui raustis ir išgauti prasmes problemų, traumų ir garsų daugyje, paliekant jį saviterapijos stebėtojo pozicijoje. Kita vertus, tokia komunikacija adekvačiai transformuoja darbe klijuojamą subjektyvumą iš triukšmo į signalą.

 

27. YagyaStormur (dub techno, minimal techno)

Tonalinė progresija perima vairą nuo žaidimo su groove skaidra ir koherencijos tarp tarpusavyje besimainančių pattern’ų kolekcijos. Net ir sprendžiant iš įvairovės perspektyvos – nors šie keičiasi ir dažniau, skirtumas labiau pajuntamas būtent iš atmosferinio transo hipnozės, nei bandymo kinetika uždaužyti šokių aikštelės protagonistą į linguojančią pamėklę, kas tampa vis rečiau pastebimu fenomenu.

 

26. Robert Lippok & Kaan BulakKubus (electroacoustic improvisation, modern classical)

Aptaki, užuomaršiška ir skenduoliška dialektika, skambesį sugaudžiusi jautriai nenatūralia maniera, nudanginančia klausytoją į atsipalaidavimui nepatrauklią būseną, kadangi klavišiniams prieštaromis akomponuoja įvairaus plauko sintetiniai kuždesiai, išgalintys nulaikyti įtemptą savastį, nepaleidžiančią šešias nepastovias kompozicijos dalis.

 

25. Billy Woods & Kenny Segal — Hiding Places (abstract hip-hop)

Skurdūs ir nedėkingi metai repui, bet ši deklaratyvi, įsakmi ir visapusišką subtilumą išlaikiusi pipirmėtės karamelė įsodina save į vietą, kurioje nepalikta užtikrintai erdvės bereikalingai bukam žongliravimui nuotrupomis, kąsneliais ir sugedusio telefono ištraukomis — tik nugaląsto repavimo žaliava su talentingai išvirtais instrumental’ais.

 

 

24. Hoshina Anniversary日本の音楽」(Nihon no Ongaku) (electroacoustic, ambient)

Tarškanti rūgštinės korozijos perkusija, nusidriekianti per rastų garsų, kontingentiškų nuotrupų sugeneruotus vingius, tarpstančius tarpusavio reakcijos svilėsiuose, pamažu išgaruojančiuose į bendros tapatybės paieškas, trumpai beatsiveriančios erdvės saitų iliuzijoje.

 

 

23. Juarta Putra / Putra Jaya MelatiThe Sacred Entertainment: Réak, Ceremonial Horse Trance Music From Priangan (gamelan, field recordings)

2018-aisiais tolimesnių kraštų field recordings sekcijoje triumfavo Félix Blume, o šįkart smingame į sakralinių Indonezijos ritualų hipnoteką, šiurpinančią ilgais, sparčiais ir intensyviais takeliais, leidžiančiais suprasti, kaip artikuliuojamas dažnis gali laipsniškai atvesti  iki gelminių ir introspektyvių religinių potyrių.

 

22. Cat Inside — Rewind (art punk, indie rock)

Be galo paprasta vieno Ukrainos sklepuko iškasena, atskleidžianti paties jam’iško grojimo pasitenkinimo savaimingumą, tuo pat pavydėtinai struktūruotą ir nureguliuotą į vientiso kuklaus pasaulėlio įbrazginimą, galintį pasigirti individualia visų instrumentų įtaiga, nors ir nepaslepiančia kartais paviršutiniška išeitimi tampančių grunge’iškų užgrojimų.

 

 

21. Elizabeth Colour WheelNocebo (noise rock, shoegaze)

Veiksmingai ir užtektinai netolimas, dar ir inkrustuotas metalinio atmosferiškumo eksperimentais, pasprukimas nuo šiam nerimastingam rokavimui būdingų tempo kaitų ir Sonic Youth’iškų feedback’inio triukšmo intarpų, užsaldintų stipriu ir, pamanytume, džiazo ar soul muzikai tinkamu vokalu, kuris blast beat ir hardcore punk ritmikų fone sviedžia šį margumyną į sujauktai gurmaniškus vandenis.

 

20. NuvolascuraNuvolascura (screamo, emoviolence)

19 minučių griežtai sankcionuoto screamo chaoso, retai atleidžiančio koją nuo akseleratoriaus ir dėl to skambančio techniškiau, nei iš tiesų juda muzikantų pirštai.

 

 

 

 

19. Alberich — Quantized Angel (post-industrial, power electronics)

Kris Lapke su Quantized Angel pamažu perkuruoja savo kūrybos katologą, kurdamas išeigas iš standartinės industrinės atmosteros uniformos į kiek aptakesnį ir techniškai įvairesnį skambesį, sukabintą ant kelis sluoksnius apimančios ritminės agresijos, hipnotinių perėjimų ir kombinatorinių manipuliacijų, apsieinant be perteklinių gijų ir žaidimo tuščia signifikacija.

 

18. Jaeho HwangNon​-​self 비자아 (deconstructed club, post-industrial)

Permutacija atlikėjo kuriamame identitete, perkrautame en vogue minimalistinių 80’s pasažų, skolinių iš vakarietiškai ausiai svetimos Pietų Korėjos popmuzikos, atonaliai susumuoto folkloro, neįprastų instrumentų semplų ir hauntologinio apleistumo.

 

 

 

17. CiśnienieJazzArt Underground (post-rock, experimental rock)

Praeitamet spragtelėjęs panašus Lonker See darbas ‘One Eye Sees Red’, o dabar ir šis rodo, kad lenkai pamažu imasi misijos ‘Make Jazz-rock Great Again’, tik nusikratant prie kelnių klešnių prikibusio zappiško purvo, jį mainant į gaivesnę elektros iškrovą, smelkiančią žandikaulius ir nubraukiančiai dekoduojančią susiraukusį snukį, prieš tai troškiai reikalavusį grožio rokè.

 

16. Vieo AbiungoThe Dregs (avant-folk, tribal ambient)

Ne-per-įmantriausia etno-eklektika, pakankamai preciziškai drožinėtu samčiu maišoma dideliame eliksyro viralo katile, iš kurio lig soties neprisisrėbsi, tačiau skonį paliudyti bus sukurta fenomenologiškai paklaidinanti perkusija, palaikoma šlifuotų ir gludintų sąskambių tyrės, maloninančios savąja išlaisvinta konfigūracija, nesidairančia, kur patogiau nusėsti.

 

 

15. Bestial Vanguard SextetDenatured Machinery (drone, free folk)

Jei pažindinimasis su gamtos-technologijos sanglaudos konceptu jau ir įgavo erzelio formą, to garsinė pateiktis nėra tokia išsemiama ir atsiranda naujų įdomių projektų, kaip antai šis priešakinių linijų sekstetas, klojantis tankėjančius vikšrus, išsitiesiančius ant asfaltuojamos pievos, nuo kurios esi priverstas sprukti, nes tavo turėtą sapnų gaudyklę pasiglemžė kiborgo vairuojamas kombainas.

 

14. Paal Nilssen-Love, Felipe Zenicola, Frode Gjerstad, Kiko Dinucci & Paulinho BicolorNew Brazilian Funk (jazz-rock, noise rock)

Kitaip, nei sufleruoja pavadinimas, New Brazilian Funk maža ką bendro turi su tradiciniu funk ar modernesnėmis jo atmainomis, gal išskyrus tam tikrus pasažus, kur būgnai susirakina su bosu į tamprų rėmą, moderuojantį likusią kakofoniją bei chaosą. Veikiau visa albumo trukmė tampa improvizacinėmis grumtynėmis su tradicija, ironišku referavimu į tam tikrų stilių specifiką, kaipmat ją dekonstruojant ir panardinant kolektyviai išgaunamame mutogene, kartais nepamirštant ir braziliško folkloro sueigų bei galimų iš jų išgauti garsų.

 

13. Placid AnglesFirst Blue Sky (breakbeat, atmospheric drum and bass)

Virš išvarginto megamiesto besivyniojanti tuštėjanti autostrada, panyranti po aukštai iškeltomis traukinių linijomis, pamiršusiomis saulės šviesą, bet atmenančiomis apniukusio ir rūke skendinčio gelžbetonio vėsą, užpildančią švininius plaučius, iš kurių plūsteli į mėlstančią troposferą kylantys garai, pasakojantys nuo geros elektronikos suėmusio lengvo dusulio siužetą.

 

12. Snapped AnklesStunning Luxury (dance-punk, minimal synth)

Bene smagiausias ir nuotaikingiausias penkiasdešimtinės statytinis, įspaudžiantis visus reikiamus vežančio kūrybinio pildymosi spalvingai žybsinčius mygtukus, džentelmeniškai nuhakintusBeastie Boys, LCD Soundsystem, The Fall ir panašiųjų — net jei šiuomkart bus klausytojų pražiūrėtas, ilgainiui neabejotinai iškiš galvą virš idėjų skurdo žymos.

 

11. DJ SpeedsickNothing Lasts (industrial techno, hardcore)

Vulgarios techno ir hardcore praeities reminiscencija, aplikacijomis nuklijuojanti nuobodžiaujančių technačių durstymosi atgal fetišo vektorius nauja, žemais dažniais ir skardžiais hat’ais prisodrinta mėsa.

 

 

 

 

10. Ramleh — The Great Unlearning (noise rock, krautrock)

Simboliškai pavadintas ‘didžiuoju atmokimu’, šiuos senolius, ilgą laiką ėjusius prieš roko klišių savipisą, prie kitų industrial ir noise atlikėjų prisidėjusius prie anti-muzikos inovacijų iš ribotų resursų ir negatyvios ideacijos apsibrėžties eiti ‘prieš rokistinį lebenswelt’, įstato į tai, ką prieš tai jie šitiek metų ėjo – rokizmą. Galutinis tranzicijos rezultatas: sintezė tarp garsų, kurie dominavo ankstyvosiose power electronics užmačiose ir padugniškos garažinio roko šventvagystės, paverčiančios praeities besimėtymų idealus į realizuojamas idėjas.

 

9. Soren RoiRetrograde Amnesia (deconstructed club, industrial techno)

Dekonstrukcinio klubo gniaužtai, palengva sučiumpantys ilgą techno istorijos tąsą, demaskuojančią jos plėtrą, bet nepaskęstančią savo malonumo troškulį pateisinančiuose žaidimuose, o bandančią išjudinti galimybes, dažnai užtrunkančias, besislepiančias po keturiomis ketvirtinėmis, nuslinkusiu į foną ambient’u ar kitomis mažiau girdimomis (nereiškia, kad nepatiriamomis) ašimis, perkeliant jas į ryškesnę šviesą. Įdomiausias, nors ir sunku jį pavadinti novatorišku, leidinio elementas – kolizija tarp skaitmenos ir analogo, apsieinant be gerą finansinę paramą gaunančių menininkų krūvelei prieinamų agregatų, bet ją, deja, nukankina retro-pozityvizmas iškastruoti produkciją kasetės formatui.

 

8. Jessica PrattQuiet Signs (contemporary folk, chamber folk)

Saujele paveikiausių natų ir išplėštais akordų lapais sėjamas graudulys, pargabenantis muziką į jos prigimtinę būklę, kurioje ištikimai pasilieka vijoklinis balsas — nuobodos sakytų, ‘šnabžda tiesiai ausį’, bet per mažiau nei pusę valandos perklausos spėji kognityviai aprėpti tik tai, kad kūniškąją savimonę lengviau suspenduoti suopročiui, jog buvai išlydytas išsiilgtos simplistikos.

 

7. British Murder BoysFire in the Still Air (industrial techno)

Technodromo karūnuotieji spygliuotos vielos vainikais Regis ir Surgeon toliau sau įprasta šaltaginkle geležinių strypų ir nesenstančių, bet dezinfekuotų skalpelių parafernalija lieja nejautros fanatikų kraują — plėnimis virtusi naujienų skiltis nesudėtingais geometriniais ornamentais supasi virš dykvietės, kurios nelanko vėjas.

 

 

6. Alvin Curran / Reinier van HoudtDead Beats (modern classical, minimalism)

Malkomis ir pliauskomis paversto fortepijono imanencija, išganančiai paleidžiama žaidimui pačiai su savimi, tik su keliais griežtokais reglamentais: iki minimalizmui būdingos gėlėtos pretenzijos artintis neleidžia atmokimo segtukai, klavišų nuospaudas paverčiantys falsifikuojamos atminties pavėsine, kurioje už nugaros sunėrusi rankas ratus suka klampi mintis ‘ei, juk ir aš galėčiau šitaip skambinti’.

 

5. Funereal Presence — Achatius (black metal)

Prievarta įstrigęs barokiniame suspendavime blekas. Įprastas žanrui tremolo stiliaus frazes keičia chaotiškos, kone laisvu stiliumi atliktos gitarinės partijos, kurių artimiausiai siekiantis referentas labiausiai primena 80’s speed metal, nei tai, kuo gyvos, negyvos ar stagnuojančios dabarties žanro tendencijos. Vienintelis ambiciją nuo realizacijos atkertantis elementas – galutinis studijinis suvedimas, tarsi nesuspėjantis paskui inerciją.

 

4. Alameda 5Eurodrome (experimental rock, psychedelic rock)

Karmano linijos lynu tipenantis pasiklydusios plunksnos lengvumo krautindisguise, žvaigždėmis tatuiruotomis pėdomis išspardantis viską, kas pastaruosius kelerius metus kėsinosi pralaužti šios krypties roko orlaivio liuką — matuojamais toliais nenustygstantys, bet darbingai nuoseklūs antimaterijų kasinėtojai vėl švartuoja katapultą mūsų reveransų iškyloje.

 

3. The CaretakerEverywhere at the End of Time — Stage 6 (sound collage, drone)

20 metų besitęsusio darbo kulminacinis taškas, kuriame visą laikotarpį gvildenti traškesiai galiausiai išblėsta į kilpų nebeužmezgančią nebūtį. Kaip ir dera kelio galui, šis leidinys išsiskiria nuo praėjusių penkių labiausiai kiekybiškai pažengusiu, brangiai suskambančiu produkciniu darbu, kompozicine paskirų elementų ir jų sąryšių kompleksija bei praeitų garsinių bruožų savirefleksija, nepaisant viso akumuliuoto jų bagažo, palengva įgaunančia savistovį ir autonomiją, kuri, savo ruožtu, sukuria įvietinimą paties klausytojo fantazijų projektavimui.

 

2. Michael Pisaro / Antoine Beuger / Jürg Frey / Marcus Kaiser / Radu Malfatti / André Möller / Kathryn Gleasman PisaroNature Denatured and Found Again (musique concrète, nature recordings)

Kantriai dėmesingą sąmonę murkdanti penkmečio intervalo įrašų takoskyra, ištirta savaip mįslingosios aplinkos sąskambių ekspedicijomis ir nuspėjamomis gyvo/negyvo esmių priešgynomis, klasikinių instrumentų bei garso meno technologijų Sinodu galutinai nusprendžianti, kad po šios įstabios epifanijos klausytojui daugiau niekad nebekils mintis prieš miegą prie ausies pasidėti lašnojančios motulės gamtužės grojaraščio.

 

1. Jakob Ullmann / Lukas Rickli — Fremde Zeit Addendum 5 (reductionism, modern classical)

Neišvengiamas artėjimas į nebegrįžtamumo zoną, įkvėptas gamtos + žmogaus sferų tarpusavio nestabilumo, reikalaujančio griežto temperavimo tolydumo iliuzijos išlaikymui. Garsiškai veiksme konceptualizuojamas atlikimas imlus koncentracijai, suderintų veiksmų vienovei, kuriant ekologiją demokratiniam pasiskirstymui tarp mikrokosminių darinių. Intensyvus, nors super-minimalizuotas, toli gražu ne minimalus raiška ir derinių kombinacijomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5 thoughts

    1. Utiutiu, smarkų čia sudavei. Gal ir būtų verta kiek apgailestauti (abu puikiai žinome, kad ne), jei nuomonė būtų išsakyta rišliai, o ne mažmožiškai išsielvartautas užklydusio statistinio Misterio X sopulėlis.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.