-
Suskystintas Darbovietės Tetris
Rytmetis braunasi virš utilitarinio brutalizmo diagramų, kerpančių juostą žaliajai myliai lig pasliko drėbimosi triženkliam graužtui. Ausinėse už 2.99€ pokši užminuotos smegenys, delbiančios blausų žvilgsnį pažemėn. Rampos plienas čiumpa suklypusius pečius ir apsiaučia tamsiai mėtine apykakle, dešimčiai valandų pasisavinančiai kaklo skerspjūvį. Plasnojantys vartai be rankenų reaguoja į nenuovokios masės postūmį ir mainomoji gausa įsodina į centrifugą, […]
-
Veiksminga Little Dragon pusiausvyra Vilniuje
Nei megažvaigždės, nei labai sutartinai kritikų pripažinti, bet įsliuogė į vieną ištaigingiausių sostinės koncertų vietų — Valdovų rūmų kiemelį, kuris su electropop’u vargu ar prieš tai buvo santykiavęs. Kita vertus, lokacija neatrodė parinkta pro šalį: grupės atliekamas stilius ir yra labiausiai graibstomas už 250ml vyno nesukant galvos sumokančių 7 eurus ir nusifotografuojančių prie ‘Borjomi’ stendo. […]
-
SCUARED – 360° kerpėto autochtono
Publikuota Facebook paskyroje Kaip tuščioje vietoje iš nuograužų sukurti naują vertę, vėl prikeltą ir paruoštą naujam vartojimo ciklui? Tą pavyzdingai demonstruoja Scuared komanda, išnaudojanti nominalų vietos antkainį, įgrisusių, bet vis dar paklausiai book‘inamų vardų skautavimą ir tai po užbrendinta prodiuserių ir filmmaker‘ių plejada prastuminėjanti kaip kažką naujo, originalaus, šviežio. Yra nemažai pavadinimų, kurie kažką reiškia tik Lietuvoje […]
-
Black Devil Disco Club – piktasis Giorgio Moroder brolis dvynys
1977-aisiais, nepaisant savo ir taip bręsto populiarumo piko, disco patyrė negrįžtamą nukratymą elektra — Giorgio Moroder įsiveržė į tverėjo vaidmenį ir bloškė šią šokio muziką į kitą paradigmą. Prieš tai, maždaug dešimtmetį, disco, dar taip nevadintas, neskubėdamas tampė soul ir funk perdegimo pelenus link šokių parketo, kol 1970-aisiais labiausiai krautrock‘o ir, aišku, Kraftwerk įsuktos jaunos […]
-
Autechre ‘Oversteps’ – tampant tirpstančius kaulus per laiko nebe-vietas
‘Oversteps‘, vis sugrįžtant prie masyvaus Autechre garsinio katalogo, visada atrodė kaip išsišokimas, sunkiai įsiterpiantis į jų eksperimentus prieš ar po – tarp žaidimų su analoginėm juodosiom dėžėm, įmagnetinių laukų traškesio, emocingo ambient‘o, generatyvinių geometrinių sekvencijų, 6 valandų markučių laikus menančios šizofrenijos, surinktos gyvų pasirodymų metu ar sunkiai fiksuojamų ritmų kakofonijos. Ritmai, sekvencijos, konvergencijos, simbolinės konstrukcijos […]
-
Apie Gintarinius Akinius
Publikuota Facebook paskyroje Darosi nelengva įžiūrėti kažką vaiskaus pro ekskrementais suvilgyto propelerio apnašomis dengtus Gintariniai Akiniai stiklus. Puslapis, savo pirmaisiais žingsniais, nors ir rėmęsis trivialiomis iškasenomis bei rinkęsis itin lengvus kritikos objektus kaip Andrius Mamontovas, žadėjo bent jau kartkartėmis sudominantį turinį, kuriam pavykdavo pristabdyti inertiškas pelės ratuko apsukas. Jau ilgoką laiką jų publikacijos susiniveliuoja su feisbuko ‘sponsored’ spamu, nes […]
-
Autobusinio Girtumo Vertigo
Teliuskuojančioje, slogaus girto oro pelkėje nėra kur pasislėpti. Kiekvienas stimulas atsilenkia į kitą rinkdamasis į pseudo-veiklumo grandinių plynę, susiliejančia, tai vėl iškylančia iš bendro depersonalizacijos konsensuso fono. Stuburas nervingai banguoja tarp susitraukimo į simetriją su atlošu, kartais vargiai atkrisdamas į rūpintojėlio kuprą. Kolegos keleiviai neprisideda prie kelionės komforto – tai uzurpuodami dėmesį iš už baro […]
-
Pandeminė uždelsto veikimo repo detonacija
Kodėl repo beat’ai tapę nevientisais, kapotais, prifarširuotais hi-hat’ų, su plonais arba skardžiais snare’ais, yra vis girdimiau abstraktėjantys, o reperiai kreivu ir netolygiu flow tingiai, vangiai, statiškai mala, murma eilutes, nepaisančias ritminės struktūros, kuri pati jau ragina plėsti repo sampratą? Kodėl dainai sukurti užtenka kelių be perstojo kartojamų tų pačių frazių? Kodėl daugėja ‘nebėra tikro hip-hop’o’ traukulių, o […]
-
Nostalgijos raukšlės: amnezijos fosforas (Pt. II)
Pirmoji dalis Kas pastaraisiais metais įtaigiausiai koreliavo tarp 80-ųjų ir šiandienos mainstream’o – pritempta chillwave atmaina, subžanras, sintetinį anuomečio gniutulą bandantis prišlieti prie indie pop dinamikų, o tai virsta itin gausiai perklausas renkančia polaroidine saulėkaita: Neon Indian, Washed Out, Toro y Moi ir kiti klonai, sintezuojantys dirbtinai palaikomą tradiciją su iš reikalo kylančia naujove. Šios […]
-
Nostalgijos raukšlės: amnezijos fosforas (Pt. I)
Muzika, tiek kaip produktas, tiek kaip idėjų projekcija, jau kurį laiką išgyvena suintensyvėjusį spiralinį cikliškumą — kai, atrodo, jau sukurta ir atrasta viskas, kas įmanoma, o radikaliai naujų ir originalių stilių nebeatsiranda, imamasi gręžtis atgal ir seniau susikūrusias pakraipas ir/ar jų bruožus rekontekstualizuoti dabarčiai. Jei seniau naujų technologijų pritaikymas muzikai determinuodavo naujų krypčių išperėjimą, dabar, […]