-
Letarginis dekadansas paranojos sapne: Ade ‘Primatas’
‘Seniai nebeskiriu tikrovės — ar rankos kruvinos, ar jų neplovęs‘— Ade ‘Amnezija’ Blyškus primatas lenda iš kavernos Prieš tai apžvelgus Micro One ‘Pogrindis’ ir tęsiant karantino izoliacijai aktualizuotą rubriką ‘Muzikos pajauta sunkmečiu‘, sumuojasi šiokia tokia ‘Baimė ir neapykanta Lietuvoje’ repo dvilogija (galbūt per metus išaugs ir ligi trio ar netgi daugiau) — neapykantos reiškiniu užsiima […]
-
Laikas ir atmintis karantino pasėliuose: Tame Impala ir vaporwave
Pasyviai neuro-intensyvus dabartmetis, kai neįmanomybė persimainė į kasdienybę, mums bruka griebtis amžinųjų atminties ir laiko tematikų. Niekas raiškiau ir relevantiškiau neiliustruoja nerimo dėl savosios lemties & ateities, kaip dalinimosi vaikystės nuotraukomis para-viruso išplitimas. Beistorė melancholija, į ‘geresnių laikų’ pakuotę konfigūruojanti realius praeities išgyvenimus, okupuoja mūsų nušluotą ir nugalintą vaizduotę bei į ją įkomponuoja nostalgišką apokaliptiką […]
-
Post-punk istoriografija: sąvoka, ištakos, nukirstos šaknys, ideologija
Po apraudotų nepavykusių šio žanro holistinės estetikos bandymų Lietuvoje, kaip po vienu vardu dangstomos miglotos idée fixe, iš prikauptų užklausytų šūsnių užsisriegęs poustpanko straipsnių ciklas sukasi į abstrahuotus pasaulinius plotus. Prisimenant čionykščius netikslius ir perdėm supersonalizuotus bandymus nusakyti post-punk fenomeną, pavyzdžiui, LRT laidoje ‘Klasė’ (jau vien pavadinimas klaidinančiai siūlo tamsią stilistiką, kuri su šio žanro […]
-
Nostalgijos raukšlės: amnezijos fosforas (Pt. II)
Pirmoji dalis Kas pastaraisiais metais įtaigiausiai koreliavo tarp 80-ųjų ir šiandienos mainstream’o – pritempta chillwave atmaina, subžanras, sintetinį anuomečio gniutulą bandantis prišlieti prie indie pop dinamikų, o tai virsta itin gausiai perklausas renkančia polaroidine saulėkaita: Neon Indian, Washed Out, Toro y Moi ir kiti klonai, sintezuojantys dirbtinai palaikomą tradiciją su iš reikalo kylančia naujove. Šios […]
-
Nostalgijos raukšlės: amnezijos fosforas (Pt. I)
Muzika, tiek kaip produktas, tiek kaip idėjų projekcija, jau kurį laiką išgyvena suintensyvėjusį spiralinį cikliškumą — kai, atrodo, jau sukurta ir atrasta viskas, kas įmanoma, o radikaliai naujų ir originalių stilių nebeatsiranda, imamasi gręžtis atgal ir seniau susikūrusias pakraipas ir/ar jų bruožus rekontekstualizuoti dabarčiai. Jei seniau naujų technologijų pritaikymas muzikai determinuodavo naujų krypčių išperėjimą, dabar, […]
-
Sekti
Sekama
Already have a WordPress.com account? Log in now.
ŠUNTANTIS TRIGRAŠIS 